Šventikas — korta, kurią daugelis moterų, pirmą kartą ją pamačiusios, nori greitai nustumti į šalį. Vyras su aukšta tiara, bažnyčios kolonos, du nusilenkę mokiniai — atrodo, kad ji kalba apie taisykles, kurių niekas nebenori. Bet aš su šia korta dirbu daug metų ir išmokau ją skaityti kitaip. Šventikas nėra tas, kuris draudžia. Jis yra tas, kuris saugo žinias, surinktas iki tavęs — kad tau nereikėtų visko išmokti per savo pačios skausmą.
Po Valdovo, kuris stato sienas ir saugo tvarką, ateina Šventikas, kuris tai tvarkai suteikia prasmę. Jei Valdovas klausia „kas čia vadovauja?“, Šventikas klausia „kuo tu tiki?“. Kai ši korta atsiverčia moteriai, aš dažniausiai matau vieną iš dviejų: arba jos gyvenime atėjo laikas pažadui, kurio nebegalima atidėti — santuokai, krikštui, sutarčiai, sprendimui priklausyti, — arba šalia jos atsirado žmogus, kuris gali ją išmokyti to, ko ji viena dar nesupranta.
Kortoje tarp dviejų pilkų kolonų sėdi vyras su trijų pakopų tiara — ji žymi tris pasaulius: kūno, sielos ir dvasios. Jis apsirengęs raudonai, kaip Magas, bet po raudonu apsiaustu matosi baltas ir mėlynas rūbas — Vyriausiosios Žynės spalvos. Šventikas sujungia abu: Mago veiksmą ir Žynės tylą. Dešinė jo ranka pakelta palaiminimui — du pirštai į dangų, du į žemę, — o kairėje jis laiko trigubą kryžių, ženklą, kad tai, ką jis sako, ateina ne iš jo paties, bet iš kažko senesnio.
Prie jo kojų sukryžiuoti du raktai — auksinis ir sidabrinis, Saulės ir Mėnulio, to, kas pasakyta, ir to, kas nutylėta. Jie atidaro duris tik kartu. Ir du mokiniai, nusilenkę prieš jį: vienas su rožių apsiaustu, kitas — su lelijų. Rožės yra aistra, lelijos — tyrumas. Šventikas nesirenka vieno iš jų. Jis laimina abu. Man ši detalė visada atrodė svarbiausia: ši korta nereikalauja, kad tu atsisakytum savo norų — ji prašo, kad jiems duotum formą.
Reikšmė tiesioje padėtyje. Tiesioje padėtyje Šventikas — įsipareigojimo ir tradicijos korta. Ji sako: tavo gyvenime atėjo laikas kažką pavadinti vardu. Santykiai, kurie jau seniai yra, bet neturi statuso. Darbas, kuris jau tapo tavo keliu, bet tu vis dar vadini jį „laikinu“. Tikėjimas, kurį laikai giliai, bet nedrįsti garsiai pasakyti. Šventikas ateina pasakyti, kad dalykai, kurie turi vardą, turi ir jėgą. Labai dažnai ši korta rodo mokytoją — žmogų, pas kurį verta eiti mokytis, o ne ginčytis. Tai gali būti vyresnė moteris šeimoje, dvasinis vadovas, gydytoja, mentorė darbe arba net knyga, kuri pateko į rankas ne atsitiktinai. Jei klausei, ar verta klausyti kažkieno patarimo, — Šventikas sako: taip, šį kartą verta. Ne todėl, kad tu pati nežinai, o todėl, kad kitas šį kelią jau nuėjo. Ir dar vieną žinią Šventikas atneša moterims — apie priklausymą. Šiuolaikinė moteris išmokyta būti nepriklausoma, viską spręsti pati ir niekam neįsipareigoti, kol nebus tikra. Bet Šventikas švelniai primena: žmogus negali gyventi be bendruomenės, be ritualų, be vietos, kurioje jį pažįsta. Ši korta kviečia tave grįžti ten, kur tavęs laukia — į šeimos stalą, į bažnyčią, į moterų ratą, į seną draugystę. Nepriklausomybė yra gera. Bet ji nešildo.
Apverstoje padėtyje. Apverstas Šventikas man kalba apie taisykles, kurios nustojo tarnauti žmogui ir pradėjo tarnauti tik sau. Tai santuoka, laikoma dėl to, „ką pasakys žmonės“. Tikėjimas, kuriame liko tik baimė ir neliko meilės. Mokytojas, kuris nebeleidžia mokiniui užaugti. Kai korta apversta, Šventiko tiara tampa per sunki — ir viskas, kas turėjo vesti į šviesą, pradeda temdyti. Bet apverstas Šventikas turi ir kitą pusę, kurios moterys dažnai bijo, o aš ją laikau dovana. Ji sako: laikas suabejoti. Ne viskuo, o tuo, kas tave spaudžia. Ta taisyklė, pagal kurią „gera moteris“ turi tylėti, kentėti ir laukti, — ne tavo. Ta tradicija, kurioje tau nėra vietos, — ne šventa. Apverstas Šventikas yra tas momentas, kai mokinė pakelia galvą ir supranta, kad ji jau gali rinktis pati, kuo tikėti. Tai ne maištas. Tai suaugimas.
Meilėje. Meilėje Šventikas — viena iš labiausiai laukiamų kortų. Vienišai moteriai ji sako: ateina žmogus, kuris nori ne vieno vakaro, o visos istorijos. Jis gali būti tradicinis, galbūt tikintis, galbūt iš šeimos, kur vertina senus dalykus. Jis pirmiausia pažins tave, o tik paskui lies. Jei tau atrodo, kad tai per lėta, — prisimink, kad Šventikas stato ne palapines, o katedras. Porose ši korta kalba apie santuoką, sužadėtuves, bendrą namą, krikštynas — bet kokį ritualą, kuris paskelbia pasauliui: mes esame kartu. Jei klausei, ar jis pasipirš, ar santykiai pereis į kitą etapą, — Šventikas sako taip, ir sako tai ramiai. Tik vienas dalykas: šis „taip“ ateina ne iš aistros, o iš sprendimo. Tai nėra blogai. Aistra atveda, bet sprendimas išlaiko. O jei tavo klausime skauda — jei jis vis atideda, jei jo šeima tavęs nepriima, jei tarp jūsų stovi kažkoks „taip reikia“, — Šventikas kviečia pažiūrėti, kuri tradicija čia kalba. Ta, kuri jungia dvi gyvybes, ar ta, kuri gina vieno žmogaus patogumą. Meilė, kuri bijo būti pavadinta, dar ne meilė. Tai dar tik laukimas prie durų, kurioms reikia dviejų raktų.
Darbe ir finansuose. Darbe ir finansuose Šventikas — institucijų, diplomų ir ilgų kelių korta. Ji palanki tada, kai dirbi su struktūra: švietime, medicinoje, teisėje, valstybės tarnyboje, dideliame įsitvirtinusiame versle. Ji dažnai ateina prieš egzaminą, licencijos gavimą, oficialų paskyrimą ar sutartį, kuri bus pasirašyta ne ant servetėlės, o su antspaudu. Jei klausei, ar verta mokytis toliau, — Šventikas atsako aiškiai: taip, žinios, už kurias sumokėjai laiku, atsiperka. Finansuose jis patarėjas, o ne lošėjas. Jo pinigai lėti, bet jie nedingsta. Jis sako: nerizikuok tuo, ko negali prarasti, pasitark su žmogumi, kuris su pinigais dirba ilgiau nei tu, ir nesiduok vilioti greitų kelių. Ir dar: jei darbe yra žmogus, kurio patirtį nuvertini, nes jis „senamadiškas“, — Šventikas kviečia pasiklausyti. Kartais seniausias būdas yra vienintelis, kuris veikia.
Iš Lunos praktikos. Man rašė moteris, kuri aštuonerius metus gyveno su vyru be santuokos. Abu jau turėjo dukrą, namą, bendrą paskolą — bet ji vis klausė: „Ar jis kada nors pasipirš?“ Ištraukiau kortas — centre atsivertė Šventikas, tiesus. O šalia jo — apversti Įsimylėjėliai. Man tapo aišku: pažadas jau egzistuoja, jie abu gyvena kaip vyras ir žmona, tik niekas iš jų nedrįsta pasakyti to garsiai, nes abu kadaise matė, kaip byra tėvų santuokos. Parašiau jai ne apie piršlybas, o apie raktus: kad durys, kurias ji nori atidaryti, turi dvi spynas, ir viena iš jų — jos pačios rankose. Po trijų mėnesių ji atsiuntė nuotrauką: ne sužadėtuvių žiedą, o juos tris — ji, jis ir dukra — prie savo namo durų, o rankoje ji laiko kažkokį lapą. Parašė: „Pati pasiūliau. Susituokėme savivaldybėje, be svečių. Jis apsiverkė.“ Toks yra Šventikas. Jis neateina paimti tavo laisvės. Jis ateina pasakyti, kad kai kurie pažadai padaro tave stipresnę, o ne mažesnę.
Šventikas į klausimą atsako TAIP — bet tai „taip“ su sąlyga. Jis sako taip įsipareigojimui, santuokai, mokslams, oficialiam keliui, patarimui iš patyrusio žmogaus. Jis sako taip tada, kai tu pasirenki eiti ilgu, patikrintu keliu, o ne ieškoti lengvos skylės tvoroje. Jei klausi apie kažką greitą, slaptą ar prieš taisykles — Šventikas tyliai papurto galvą.
Ką reiškia Šventikas meilėje? Tiesioje padėtyje — rimtus santykius, santuoką, sužadėtuves arba partnerį, kuriam svarbi tradicija ir šeima. Apverstas — santykius, laikomus dėl kitų nuomonės, arba kvietimą suabejoti taisyklėmis, kurios tave spaudžia.
Ar Šventikas gera korta? Taip — tai stabilumo, išminties ir tvirto pažado korta. Nemaloni ji tampa tik tada, kai tradicija virsta dogma ir užgožia žmogų. Dauguma moterų ją sutinka prieš svarbius įsipareigojimus, kurie vėliau tampa gyvenimo atramomis.
Ką reiškia apverstas Šventikas? Sustabarėjusias taisykles, hipokriziją, tikėjimą iš baimės arba mokytoją, kuris nebeleidžia augti. Bet ir gerą pusę — laiką suabejoti tuo, kas tau primesta, ir pačiai pasirinkti, kuo tikėti.
Šventikas — taip ar ne? Taip, ypač klausimuose apie įsipareigojimą, santuoką, mokslus ir oficialius sprendimus. Ne — jei klausi apie greitą, slaptą ar taisykles pažeidžiantį kelią.
Jei šiandien tau atsivertė Šventikas — Visata sako, kad atėjo laikas kažką savo gyvenime pavadinti vardu ir duoti jam formą. Jei nori, kad pažiūrėčiau, koks pažadas tavęs laukia ir kuris žmogus šalia tavęs yra tavo mokytojas, o kuris — tik taisyklių sargas, — parašyk man savo klausimą, ir aš ištrauksiu kortas tik tau vienai.